KOPA šventės
KOPA šventės: progos pasidžiaugti ir kurti bendrystę
Dažnai net patys nenutuokiame kaip stipriai mūsų asmenis ar profesinis gyvenimas priklauso nuo tam tikrų santykių ir kitų įsitraukimo. Įmonėje finansų skyrius negali sėkmingai veikti be pardavimų komandos, pardavėjai – be rinkodaros specialistų, kuriems rezultatai tampa sunkiau pasiekiami, jei įmonėje nėra dizainerio, o šiam ilgainiui taps neįmanoma dirbti be buhalterio... Tokia žiedinė darbuotojų priklausomybė vieniems nuo kitų yra neišvengiama kasdienybė, todėl tarpusavio pasitikėjimas bei gebėjimas dirbi komandoje tampa sėkmingai profesinei veiklai būtinomis sąlygomis. Ne paslaptis, kad to pasiekti padeda komandos formavimo veiklos. Štai kodėl visi bendri užsiėmimai įgyja didesnę prasmę – jais siekiama vienybės, kuri vėliau sėkmingai panaudojama ir plėtojant verslą.
Dažnai pamirštamas, tačiau kone pats patraukliausias komandos formavimo būdas – tai bendras švenčių minėjimas ir ruošimasis joms. Mūsų komanda tiki, kad skirtingos progos visiems susiburti bendram pabuvimui neapsiriboja tik linksmybėmis ir pramogomis. Be jų tokia laiko leidimo forma kuria ir papildomą vertę, užtikrindama darbuotojus bei darbdavius vienijantį bendrumo jausmą. Įvairios teminės šventės tampa ir gera proga parodyti dėmesį kolegoms, neformalioje aplinkoje juos pagirti ar įvertinti, pažinti bei didinti taip reikalingą pasitikėjimą.
Todėl gegužės 26 d. minima nacionalinė vyrų diena buvo kaip tik tokia proga KOPA moterims ir merginoms padėkoti kolegoms vyrams už pagalbą darbo vietoje, už pagarbą, rūpestį, technines ir profesines žinias bei ypatingus pietus, paruoštus moters dienos proga. Kiekvienam biuro ir gamybos vyrui skirtas dėmesys, kvietimai, papuošta darbo vieta, bendros vaišės ir žaidimai penktadienio pietus pavertė smagia švente. Taip atsiskleidė ir kasdienybėje lengvai nepastebimi merginų talentai: organizavimo, maisto ruošimo subtilybės, ištobulintas estetikos jausmas bei kūrybiškumas. Laukiniais vakarais pusdieniui pavirtusi KOPA tapo smagių pašnekesių, juoko bei jaukių emocijų oaze. Į savo kabinetus visi grįžome laimingi ir, svarbiausia, geriau pažinę kolegas.
Ar reikia ypatingos progos, kad galėtume pasakyti kolegai, kaip jį vertiname, arba kokia reikalinga mums jo pagalba? Teoriškai – ne, tačiau rutina visus įtraukia taip, kad padėkos žodis dažnai lieka mintyse taip ir nepasiekęs adresato. Kiekvieną rytą darbe pasisveikindami ir stengdamiesi dėl vieno bendro tikslo, retai kada susimąstome, kad trečdalį dienos praleisdami darbo vietoje, lygiai tokią pat dalį dienos būname ir su kolegomis. Norisi, kad dažniau pavyktų tą mintyse esantį gerą žodį pasakyti, juk visi esame susiję, todėl lengvai vieni kitų paveikiami, o kitą pradžiuginti ir sau praskraidinti dieną tokiu būdu labai lengva!